Valymo šluostės ir kempinėlės skiriasi medžiaga, šiurkštumu ir paskirtimi, todėl viena priemonė netinka visiems paviršiams. Kategorijoje yra mikropluošto šluosčių, melamino kempinių, indų bei batų priežiūros priemonių ir profesionalių Tork variantų.
Mikropluoštas patogus dulkėms ir kasdieniam valymui, šveičiamoji kempinėlė – atsparesniems nešvarumams, o melamino kempinė veikia lengvai abrazyviai. Spalvomis galima atskirti sanitarines, virtuvės ir bendras zonas, kad priemonės nebūtų sumaišytos.
Po darbo daugkartines šluostes išplaukite pagal gamintojo nurodymus ir gerai išdžiovinkite. Susidėvėjusią, kvapą ar nešvarumus kaupiančią kempinę pakeiskite.
Valymo šluostės ir kempinėlės skirtingiems paviršiams
Gera valymo priemonė prasideda ne nuo stipriausio chemikalo, o nuo tinkamai pasirinktos šluostės ar kempinėlės. Minkšta mikropluošto šluostė gali surinkti dulkes ir pirštų žymes, sugerianti šluostė – skysčius, o kempinėlė su šiurkštesniu sluoksniu padeda nuvalyti prikibusius nešvarumus. Tačiau abrazyvus paviršius netinka viskam: jis gali subraižyti blizgią dangą, stiklą, plastiką, dažytą baldą ar jautrią buitinę techniką.
Prieš valant reikia įvertinti du dalykus – paviršiaus medžiagą ir nešvarumo pobūdį. Kas tinka nerūdijančio plieno puodui, nebūtinai tiks nerūdijančio plieno buitinės technikos apdailai. Gamintojo priežiūros rekomendacija visada svarbesnė už bendrą šluostės pavadinimą.
Mikropluošto šluostės kasdienei priežiūrai
Mikropluošto šluostės dažnai pasirenkamos dulkėms, lygiems paviršiams, stiklui ar kasdieniam drėgnam valymui. Tankus pluoštas padeda surinkti smulkias daleles, tačiau rezultatas priklauso nuo audinio struktūros ir konkrečios paskirties. Vienos šluostės geriau poliruoja, kitos sugeria daugiau vandens, dar kitos skirtos grindims ar stambesniems nešvarumams.
Sausą šluostę patogu naudoti dulkėms, o lengvai sudrėkintą – prilipusioms žymėms. Ji neturi būti varvanti, ypač valant baldų briaunas, elektros įrangos išorę ar kitus drėgmei jautrius paviršius. Elektronikos ekranai valomi tik pagal įrenginio gamintojo nurodymus ir tam skirtomis priemonėmis.
Kempinėlės ir abrazyvus sluoksnis
Virtuvinė kempinėlė gali turėti minkštą sugeriantį pagrindą ir šiurkštesnę pusę. Šiurkštumo lygiai skiriasi, todėl spalva ar išvaizda nėra patikimas ženklas, kad kempinėlė saugi konkrečiam paviršiui. Prieš valant matomą vietą verta išbandyti mažą, mažiau pastebimą plotą ir nenaudoti didelio spaudimo.
Abrazyvus sluoksnis naudingas ant gamintojo leidžiamų atsparių paviršių, kai reikia pašalinti pridegusius ar pridžiūvusius nešvarumus. Jis netinka nepridegančioms dangoms, akrilui, minkštam plastikui, poliruotam metalui ir kitiems lengvai subraižomiems paviršiams, jeigu gamintojas nenurodo kitaip. Kartą subraižyto paviršiaus šluoste atkurti neįmanoma.
Spalvinis valymo inventoriaus atskyrimas
Biure, ugdymo įstaigoje ar bendrose patalpose skirtingų spalvų šluostės padeda atskirti valymo zonas. Viena spalva gali būti skirta sanitarinėms patalpoms, kita – virtuvėlei, trečia – stalams ir bendriems paviršiams. Svarbu ne pati pasirinkta spalva, o aiški, visiems darbuotojams vienodai suprantama sistema.
Spalvinis kodavimas sumažina tikimybę, kad ta pati šluostė bus panaudota unitazui, kriauklei ir valgymo stalui. Sistemą verta užrašyti valymo plane, o švarias ir panaudotas šluostes laikyti atskirai. Vien spalva neapsaugo nuo kryžminio užteršimo, jei inventorius netinkamai skalbiamas ar sumetamas į vieną drėgną talpą.
Drėgmė, valiklis ir dozavimas
Daugeliui kasdienių nešvarumų pakanka vandeniu sudrėkintos šluostės arba nedidelio kiekio paviršiui tinkamo valiklio. Daugiau chemijos nebūtinai valo geriau: jos likučiai gali palikti ruožų, paviršius tapti lipnus, o šluostę bus sunkiau išskalauti. Valiklis dozuojamas pagal etiketę ir niekada savavališkai nemaišomas su kitomis priemonėmis.
Jei naudojamas purškiamas produktas, reikia vadovautis jo instrukcija. Kai kuriuos valiklius saugiau purkšti ant šluostės, kitus – tiesiai ant paviršiaus. Purškalo negalima naudoti šalia elektros lizdų, ventiliacijos angų ar įjungtos įrangos, jei to neleidžia gamintojas.
Stiklas, veidrodžiai ir blizgūs paviršiai
Stiklui ir veidrodžiui patogi lygi, mažai pūkelių paliekanti šluostė. Per šlapias audinys ir per didelis valiklio kiekis dažnai palieka ruožų, todėl geriau dirbti mažais plotais ir pabaigoje paviršių nusausinti. Stiklo šluostė laikoma atskirai nuo riebaluotiems virtuvės paviršiams naudojamo audinio.
Blizgus akrilas, ekranas ar lakuotas baldas gali atrodyti panašus į stiklą, bet jo priežiūros taisyklės skiriasi. Prieš naudojant valiklį ar šluostę reikia patikrinti paviršiaus gamintoją. Sausos dulkės pirmiausia pašalinamos švelniai, nes spaudžiant jas į paviršių gali atsirasti smulkių įbrėžimų.
Vienkartinės ir daugkartinės šluostės
Vienkartinė šluostė patogi ten, kur svarbu greitai surinkti stipriai užterštus nešvarumus ir inventoriaus nepernešti į kitą zoną. Vis dėlto žodis „vienkartinė“ nereiškia, kad gaminys tinka kiekvienam valikliui ar dezinfekcijai. Medžiagos atsparumas ir paskirtis tikrinami produkto aprašyme.
Daugkartinė šluostė ekonomiška tik tada, kai ji tinkamai prižiūrima ir naudojama pakankamai ilgai. Reikia turėti tiek vienetų, kad panaudotas audinys galėtų būti išskalbtas bei visiškai išdžiovintas, o valymo darbai tuo metu nesustotų. Susidėvėjusi, riebalais prisigėrusi ar nebeišsiskalbianti šluostė pakeičiama.
Skalbimas ir džiovinimas
Daugkartinės šluostės skalbiamos pagal gamintojo etiketę. Netinkama temperatūra, baliklis ar minkštiklis gali pakeisti pluošto savybes. Mikropluošto audiniams minkštiklis dažnai nerekomenduojamas, tačiau visada reikia vadovautis konkretaus gaminio instrukcija. Labai užterštas šluostes gali reikėti skalbti atskirai nuo drabužių ir kito tekstilės inventoriaus.
Po skalbimo šluostė visiškai išdžiovinama vėdinamoje vietoje. Sulankstyta drėgna šluostė gali įgauti nemalonų kvapą ir tapti netinkama higieniškam darbui. Švarus inventorius laikomas sausoje, uždaroje arba nuo dulkių apsaugotoje vietoje.
Kempinėlių higiena ir keitimas
Kempinėlės porėta struktūra gerai sugeria skysčius, bet joje taip pat lieka maisto, riebalų ir nešvarumų. Po naudojimo kempinėlė kruopščiai išskalaujama, nuspaudžiama ir paliekama taip, kad galėtų išdžiūti. Jos nereikėtų laikyti nuolat panardintos vandenyje ar uždaroje šlapioje dėžutėje.
Kempinėlė keičiama nelaukiant, kol visiškai subyrės. Nemalonus kvapas, pakitusi spalva, atsilupęs abrazyvus sluoksnis ar praradusi formą medžiaga rodo, kad gaminys nebeatlieka darbo tinkamai. Maistui ruošti skirtų zonų inventorius negali būti naudojamas grindims ar sanitarinėms patalpoms.
Valymo šluostės biurui ir bendroms erdvėms
Biure verta atskirti bent darbo stalų, virtuvėlės ir sanitarinių patalpų inventorių. Darbo vietoms dažnai pakanka minkštos šluostės dulkėms ir lengvoms žymėms, o valgymo zonai reikia gerai išskalaujamo, riebalus surenkančio audinio. Bendro naudojimo valymo vežimėlyje šluostės laikomos aiškiai pažymėtos.
Valymo plane naudinga nurodyti ne tik zonas, bet ir šluosčių keitimo bei skalbimo dažnį. Taip darbuotojui nereikia spėlioti, ar audinys dar švarus. Didelio srauto patalpose vienos šluostės visai dienai paprastai neužtenka.
Kaip pasirinkti tinkamą gaminį
Prieš užsakant verta palyginti šluostės medžiagą, dydį, sugeriamumą, paviršiaus faktūrą, skalbimo sąlygas ir kiekį pakuotėje. Kempinėlei svarbi paskirtis, matmenys ir abrazyvaus sluoksnio stiprumas. Pasirinkimą turi lemti paviršiai, kuriuos iš tikrųjų valysite, o ne vien mažiausia vieneto kaina.
Praktiška pirmiausia išbandyti nedidelę pakuotę realioje darbo vietoje. Taip galima įvertinti, ar šluostė nepalieka pūkelių, ar gerai išsiskalauja ir ar po skalbimo išlaiko formą. Tinkamai parinktas bei prižiūrimas inventorius padeda valyti greičiau, saugoti paviršius ir palaikyti aiškią higienos tvarką.
