Rankų dezinfekcinis skystis: kada pradėtas naudoti
Per pandemiją dezinfekcinis skystis buvo tapusi įprasta higienos priemone. Tačiau ji vis dar stabiliai naudojama sveikatos įstaigose, viešosiose vietose, mokyklose ir kitur, kur dideli žmonių susibūrimai. Taip pat labai aktualus keliaujant.
Dezinfekcinio skysčio koncepcija atsirado gana seniai, tačiau šiandien plačiai naudojama forma buvo sukurta tik XX a. pabaigoje. 1847 m. vengrų gydytojas pirmasis įrodė, kad rankų plovimas chloro tirpalu gali sumažinti infekcijų plitimą gimdymo metu. 1890 m. chirurgai Amerikoje pradėjo naudoti antiseptikus, bet tai dar nebuvo modernus dezinfekcinis skystis.
1966 m. amerikietis slaugos studentas sugalvojo alkoholinį rankų dezinfekcinį gelį, kuriam nereikėtų vandens. Tai laikoma viena pirmųjų modernių alkoholinių dezinfekantų formų. 1990-aisiais Vokietijos kompanija „Hartmann“ kartu su mokslininkais ištobulino dezinfektantus ir padėjo pagrindus šiuolaikinėms formulėms.
Rankų dezinfekcinis skystis – svarbi higienos dalis keliaujant
Dabar šis dezinfekcinis skystis rankoms yra lengvai prieinamas, todėl naudokite jį reikiamose situacijose. Rankų dezinfekcinis skystis kelionėse ar daug judant yra labai svarbus higienai palaikyti, ypač kai nėra galimybės nusiplauti rankų su muilu ir vandeniu. Kodėl svarbu naudoti dezinfekcinį skystį keliaujant?
Alkoholio pagrindu pagamintas dezinfekcinis skystis rankoms greitai sunaikina daugumą bakterijų, virusų ir kai kuriuos grybelius.
Keliaudami dažnai liečiame grynuosius pinigus, durų rankenas, turėklus, telefoną, todėl dezinfekavimas sumažina riziką susirgti, ypač per kvėpavimo takus ar virškinimo traktą plintančiomis infekcijomis.
Rankų dezinfekcinis skystis – patogus naudoti. Jį galima įsidėti į kišenę, kuprinę ar rankinę. Naudokite skystį tik sausoms rankoms ir tiek, kad padengtų visą delną ir tarpupirščius. Trinkite rankas, kol skystis visiškai išdžius (apie 20–30 sekundžių).
Renkantis dezinfekcinį skystį kelionei, svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Efektyviausi tie, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % alkoholio – tai gali būti etanolis arba izopropanolis. Papildomi ingredientai – glicerinas ar alijošių ekstraktas – padeda išlaikyti rankų odą minkštą ir neleidžia išsausėti dažnai naudojant priemonę.
Taip pat verta atsižvelgti į priemonės formą. Kelionėms ypač patogūs yra mažo tūrio geliai ar purškiami dezinfektantai, kurie neužima daug vietos ir tinka tiek rankų, tiek paviršių dezinfekcijai. Vienkartinės dezinfekcinės servetėlės – dar vienas praktiškas sprendimas trumpoms išvykoms. Keliaujant lėktuvu reikėtų pasirinkti ne didesnį kaip 100 ml talpos buteliuką, kad būtų galima jį turėti rankiniame bagaže.
Rekomenduojame ne tik keliaujant turėti dezinfekuojančių priemonę, bet ir namuose bei darbo vietoje. Jos reikšmingai padeda apsisaugoti nuo ligų. Rinkdamiesi dezinfekantą, atkreipkite dėmesį į alkoholio koncentraciją, papildomas odą tausojančias medžiagas ir patogią pakuotę.
